zmoness

Siekti fizinių asmenų bankroto gali bet kuris sąžiningas, nemokus asmuo. Nemokumas apibūdinamas, kaip asmens negalėjimas/ negebėjimas įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję.

Galimybe bankrutuoti gali pasinaudoti tie nemokūs asmenys, kurie atitinka įstatymuose numatytą reikalavimą dėl minimalios sumos. Lietuvoje asmuo gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei pradelstų mokėjimų suma viršija 25 MMA (minimalias mėnesines algas), t.y. 9500 Eur, Latvijoje – 5.000 Eur. Jungtinėje Karalystėje nėra nustatytos minimalios sumos, kuriai esant, yra inicijuojamos bankroto procedūros.

Asmuo gali siekti bankroto bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, kurioje yra jo ekonominių interesų centras, nepriklausomai nuo pilietybės ar skolų kilmės (pvz., skolos gali būti susidarę Lietuvoje, Vokietijoje ir Italijoje, o asmuo bankrutuoja Latvijoje).

Be abejo, įstatymuose yra numatyta ir saugiklių. Teismai atsisako kelti bankroto bylas, jeigu asmuo tapo nemokus: dėl sudarytų nesąžiningų sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus (vertinamas 3 metų laikotarpis); dėl vykdytos nusikalstamos veikos, jeigu teistumas dar nėra išnykęs, dėl priklausomybių ir kt.

Lietuvoje fizinių asmenų bankroto procesas yra sudėtingas ir komplikuotas. Dėl šių priežasčių dalis lietuvių bankroto siekia Latvijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Kaip rodo praktika, net ir po nesėkmingų bankroto procesų Lietuvoje, lietuviai išeičių ieško svetur. Nusivylę Lietuvos teisine sistema bei valstybės požiūriu į juos, šie asmenys savo tikslus pasiekia užsienyje – jie vis tiek bankrutuoja!

Kiekvienas klientas ateina su savo gyvenimo istorija ir nebūtinai tai yra milijonieriai verslininkai, praradę verslą, ar neatsakingi visuomenės veikėjai, iššvaistę kreditus. Tai gali būti bet kuris šalia gyvenantis žmogus – jauna šeima, auginanti mažus vaikus, ėmusi būsto kreditą butui, finansinių galimybių neįvertinęs verslo „startuolis“, žmona laidavusi už vyrą verslininką, sudarant didelius sandorius, kitais atvejais – net socialiai jautrių grupių asmenys, pavyzdžiui, pensininkai.

Dažnai besikreipiančių asmenų situacija panaši – nepakeliamos skolos, antstolių pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, areštuotas turtas ir banko sąskaitos, tam tikrais atvejais, turtas jau parduotas iš varžytinių, vykdomi išskaitymai iš gaunamų pajamų, bendra slogi nuotaika bei nepakeliamas psichologinis spaudinimas (galima depresija). Žmonės jaučiasi atsidūrę akligatvyje.

Kaip rodo statistika, dažniausiai bankroto siekia didžiausių miestų – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno gyventojai. Ypač aktyviai bankroto siekia klaipėdiečiai. Tikėtina, kad tai lemia buvęs ypač didelis nekilnojamojo turto “burbulas” ir po 2008 metų uostamiestyje drastiškai kritusios nekilnojamojo turto kainos, bei nepasiteisinusios verslo investicijos. Antroje vietoje pagal bankroto aktyvumą – vilniečiai.

Daugiau informacijos apie bankroto procedūras galime suteikti  konsultacijos metu.

Kviečiame užsiregistruoti konsultacijai

O jei nenorite laukti, skambinkite jau dabar, telefonu:  +370 655 68 383