Latvijoje įsigaliojo Nemokumo įstatymo pakeitimai

    Latvijoje įsigaliojo Nemokumo įstatymo pakeitimai

    Siekiant suvienodinti ir palengvinti fizinių asmenų bankroto sąlygas visoje Europos Sąjungoje, valstybės narės imasi iniciatyvos ir atitinkamai keičia fizinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus.

    Kaimyninėje Latvijoje po ilgų diskusijų taip pat įsigaliojo Nemokumo įstatymo pakeitimai. Vienas svarbiausių pakeitimų – sutrumpinta fizinių asmenų bankroto proceso trukmė, kuri yra diferencijuojama pagal bankrutuojančio asmens skolų dydį.

    Nuo 2015 m. kovo 1 d. Latvijoje lietuviai gali bankrutuoti per 1 metus (skaičiuojama nuo nemokumo plano patvirtinimo), jei skoliniai įsipareigojimai yra iki 30.000 EUR, per 2 metus – jei skolos yra iki 150.000 EUR. Jei skoliniai įsipareigojimai viršija 150.000 EUR – per 3 metus.

    Pirminis svarstytas Latvijos Nemokumo įstatymo pakeitimo projektas buvo žymiai liberalesnis. Buvo siekiama iki 1 metų trumpinti asmens bankroto procedūras, jei bankrutuojančio asmens skolos neviršija 100.000 EUR. Deja, buvo atsižvelgta labiau į kreditorių interesus ir pasirinktas nuosaikesnis variantas.

    Apžvelgus Lietuvoje ir užsienyje fizinių asmenų bankroto procedūras, akivaizdu, kad pačios palankiausios sąlygos bankrutuoti yra lietuviams, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje. Nepaisant skolos dydžio, ten lietuviai bankrutuoja per 1 metus laiko. Latvijoje bankrutuoti renkasi tie lietuviai, kurie nenori išvykti ir nutraukti socialinių, ekonominių bei emocinių ryšių su Lietuva.

    Įdomu, koks likimas laukia Fizinių asmenų įstatymo pakeitimo projekto Lietuvoje? Kiek įstatymų leidėjai liberalizuos šiandien esantį 5 metų bankroto procesą? Kieno interesai laimės – skolininkų, skęstančių milžiniškose skolose, ar kreditorių?