Kodėl po įstatymo pakeitimo, lietuviams vistiek palankiau bankrutuoti užsienyje?

    Kodėl po įstatymo pakeitimo, lietuviams vistiek palankiau bankrutuoti užsienyje?

    2016.01.09

    Jau trečius metus Lietuvoje gali bankrutuoti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Dėl paprastesnės bankroto procedūros lietuvaičiai mieliau bankrutuodavo Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, tačiau nuo šių metų bankrutuoti tapo kiek lengviau ir mūsų šalyje. Bankroto procesas sutrumpintas nuo 5 iki 3 metų, taip pat suteikta galimybė bankrutuojančiam asmeniui išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą. (Oksanos Laurutytės straipnis)

    Šiaulietė nusprendė bankrutuoti Latvijoje

    Europoje fizinių asmenų bankroto tradicijos gana senos, niekam ne paslaptis, kad lietuviai naudojasi galimybe bankrutuoti Latvijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Nuo šių metų Lietuvoje bankrutuoti galima, jei skolų suma yra didesnė nei 8 tūkst. 750 Eur, o bankroto procedūra trunka nebe iki 5, o iki 3 metų. Latvijoje bankrutuoti galima, jei skolos viršija 5 tūkst. Eur, o bankroto procedūra gali trukti nuo 1 iki 3 metų.

    Jungtinėje Karalystėje skolų dydis, kuriam esant galima inicijuoti bankroto procedūras nėra apibrėžtas ir galima bankrutuoti per 1 metus.

    Būtent dėl to, kad Latvijoje yra daugiau praktikos ir lengvesnės sąlygos, kaimyninę šalį bankrotui pasirinko šiaulietė Monika. Moteris sako, kad jos skola yra apie 70 tūkst. Eur, ir ji susidarė bestatant gyvenamąjį namą.

    Moteris namą statė kartu su giminaičiu, vėliau giminaitis pareikalavo grąžinti pinigų sumą, su kurios dydžiu Monika nesutiko. Ji nusprendė geriau bankrutuoti nei grąžinti giminaičiui nesąžiningai reikalaujamą pinigų sumą.

    „Dabar bylinėjamės, ir kai teismas man priteis skolą giminaičiui, tada ir bus skelbiamas mano bankrotas. Dokumentai dar tik rengiami. Latvijos respubliką pasirinkau, nes ir skolų sumos, ir procedūros terminai, ir pats požiūris į bankrutuojantįjį – priimtinesni. Ne penkerius metus procedūra užtruks, o apie dvejus metus. Tada būsiu laisva“, – kalbėjo ji.

    Šiaulietė sakė dar pernai mačiusi, kad Lietuvoje įstatymai keisis, tačiau vis tiek pasirinko Latviją, nes joje tik trečdalis pajamų, atskaičius mokesčius, skiriama dengti finansiniams įsipareigojimams, tad šeimai išgyventi lieka daugiau.

    „Kadangi jie seniau praktikuoja, asmens bankrotą jie laiko normalia procedūra“, – komentavo ji.

    Tam, kad moteris galėtų bankrutuoti Latvijoje, ji turėjo šioje šalyje įsidarbinti, gavo leidimą laikinai gyventi ir dirbti Latvijoje.

    „Moku mokesčius Latvijai, nes norint jų valstybėje bankrutuoti, reikia pusę metų ten gyventi ir mokėti mokesčius“, – sakė ji.

    Anot Monikos, Latvijoje palankiau bankrutuoti ir todėl, kad šioje šalyje vėl gali bankrutuoti ne po 10 metų, kaip Lietuvoje, o po 5-erių. „Nesugadinama kredito istorija, visoje Europos Sąjungoje tai galioja. Jei ateityje norėčiau normaliai skolintis, kredito istorija būtų graži jau po 5-erių metų“, – sakė ji.

    Bankroto bylų kasmet daugėja

    Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė sako, kad atsakyti į klausimą, ar bankrutavusiam fiziniam asmeniui gyvenimas po bankroto palengvėja, sudėtinga. Kadangi bankroto procedūra tęsiasi ilgai, Šiauliuose yra kol kas vienas asmuo, kuriam procedūra jau baigta. Šiauliečiui mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas vieneriems metams, jis bandė rasti darbą, buvo aktyvus, kėlė kvalifikaciją, tačiau jo gaunamų lėšų       pakako tik bankroto administratoriaus išlaidoms atlyginti. Kreditorių reikalavimams patenkinti lėšų nepakako, ir teismas konstatavo, kad bankroto procedūros toliau tęsti nebetikslinga.

    Pabaigus bankroto procedūrą, žmogaus kreditoriniai įsiskolinimai būna nurašomi.

    „Fizinių asmenų bankroto bylų daugėja kasmet, 2015 m. maždaug 13 proc. Iš viso Šiaulių mieste ir rajone nuo 2013-ųjų yra iškeltos 33 bylos. Bankrutuoja ir pavieniai fiziniai asmenys, ir sutuoktiniai. Jei kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo vienas iš sutuoktinių, matome, kad turtas ir skolos yra bendri, pareiškėjui siūlome įtraukti į bylą ir sutuoktinį“, – sako teisėja.

    Jei šeima gyvena ir dirba užsienyje, o Lietuvoje turi turto ir paskolų, jie turėtų kreiptis į tos šalies teismą, kurioje gyvena. Taip yra todėl, kad bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio asmens turtu ir į banko sąskaitą pervedamomis asmens lėšomis. Atlikti bankroto procedūrą asmeniui gyvenant užsienyje būtų sudėtinga.

    Kada fizinis asmuo ar šeima gali bankrutuoti? Ar situacija, kai žmonės netenka darbo, sunkiai suserga, o turi iš banko pasiėmę 20 tūkst. Eur būsto paskolą – jau priežastis kreiptis į teismą dėl bankroto?

    Gudienės teigimu, jei paskola yra ilgalaikė, žiūrima, ar negrąžintos paskolos, kurios mokėjimo terminai jau suėję, suma viršija 25 minimalias mėnesines algas. Nuo šių metų ši suma yra 8 tūkst. 750 Eur. Jei negrąžintų kreditų suma viršija minėtą sumą, asmuo jau gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vis dėlto jei žmogus dar tik mato, kad ateity negalės grąžinti paskolų, pagrindo kreiptis į teismą nėra.

    „Teismas vertina tik tuos asmens įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai jau suėję, jei asmuo turi paskolų raštelių, pagal kuriuos paskolas turės pradėti grąžinti tik ateityje, dar nėra pagrindo kreiptis į teismą“, – sako teisėja.

    Teistas už finansinius nusikaltimus bankrutuoti negali

    Kai žmogus kreipiasi į teismą dėl bankroto, ne vėliau kaip prieš mėnesį jis jau turi būti informavęs kreditorius raštu, kad planuoja kelti bankroto bylą. Pats asmuo ar advokatas parašo teismui pareiškimą, turi teisę pasirinkti ir pasiūlyti bankroto administratorių.

    „Procedūrą galima suskirstyti į kelis etapus. Teismas priima asmens prašymą, informacija perduodama antstoliams, nuo šio laiko asmeniui sustabdomi palūkanų, delspinigių skaičiavimai. Jei žmogus yra teistas dėl finansinių nusikaltimų, galėjusių nulemti jo nemokumą, bankrutuoti jis negali“, – sako teisėja.

    Kai teismas priima prašymą, svarstoma, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą. „Teismas bankroto bylose turi būti aktyvus. Jis siūlo bankrutuojančiam asmeniui ir kreditoriams teikti papildomus įrodymus, reikalauja papildomų duomenų apie sudarytus sandorius ir pan., tad procesas užsitęsia. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti“, – sako pašnekovė.

    Teismas nustato terminą, per kiek laiko turi būti pateikiamas asmens mokumo atkūrimo planas. Jį rengia pats fizinis asmuo, dalyvaujant bankroto administratoriui. Asmuo pateikia plano projektą, administratorius jį įvertina ir pateikia išvadą. Planą dar svarsto kreditorių susirinkimas. Jei kreditoriai nepritaria planui, teismas vertina, ar nepritarimas pagrįstas.

    Pagal mokumo atkūrimo planą asmeniui yra nustatoma atitinkama pinigų suma pragyventi, o kiekvienam kreditoriui bankroto administratorius ne rečiau kaip kas pusmetį perveda nustatytas pinigų sumas.

    Jei asmens finansinė situacija keičiasi, jis turi informuoti bankroto administratorių, ir planas yra keičiamas. „Jei asmuo vykdo individualią veiklą, o jam pritrūksta lėšų, net numatyta galimybė skolintis lėšų, kad tik būtų atkurtas žmogaus mokumas. Jei kreditoriai tam prieštarauja, teismas nusprendžia, ar iš tiesų dėl to gali būti pažeisti kreditorių interesai“, – sakė R. Gudienė.

    Galimybė išsaugoti ir įkeistą gyvenamąjį būstą

    Iki šių metų Fizinių asmenų bankroto įstatymas numatė, kad bankroto procedūra trunka 5-erius metus, o nuo šių metų procedūros laikotarpis sutrumpintas iki trejų. Praėjus šiam laikui teismas priima sprendimą baigti asmens bankroto bylą.

    „Kiek žmogus įvykdė skolinių įsipareigojimų per tą laiką – tiek. Likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai nurašomi, kreditoriai nebetenka teisės reikalauti skolų ir palūkanų. Nenurašomos tik teismo skirtos baudos už nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus, taip pat dėl asmens suluošinimo ar sužalojimo, mirties priteista mokėtina žala, piniginės lėšos vaikams išlaikyti“, – sakė teisėja.

    Fiziniams asmenims gera žinia ta, kad nuo šių metų įstatymo pakeitimu suteikta galimybė bankrutuojančiam asmeniui išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą.

    „Anksčiau įkeistas būstas turėjo būti parduodamas ir gautos lėšos skiriamos hipotekos ir kitiems kreditoriams, o dabar, jei asmuo netenka gyvenamojo būsto, reikia įvertinti, ar nėra pigiau asmeniui palikti būstą, atliekant mokėjimus hipotekos kreditoriui, nei pardavus turtą numatyti lėšas būstui nuomoti. Kol kas šio įstatymo pakeitimo taikymo praktikos nėra, todėl, kiek jis dažnai bus taikomas, pasakyti sunku“, – sakė teisėja.

    Bankrutuoja vienus kreditus dengdami kitais

    Teismai itin akcentuoja bankrutuojančio asmens sąžiningumą, tad labai atsakingai vertinama, dėl kokių priežasčių žmogus pateko į sudėtingą finansinę situaciją. Gal neatsakingai įvertino skolinimosi galimybes, ar sąmoningai skolinosi jau žinodamas, kad skolų grąžinti nesugebės. Pasak R. Gudienės, kreditoriai taip pat turi atsakingai žiūrėti, ar asmuo bus pajėgus grąžinti gaunamą paskolą.

    „Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, kai žmogus turi pakankamai turto, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus. Pasitaiko atvejų, kai nurodomos ne visos pajamos, įsigyti tiek turto, kiek asmuo įgijo pagal oficialiai deklaruojamas pajamas, neįmanoma“, – sakė teisėja.

    Pašnekovės teigimu, fiziniai asmenys dažniausiai bankrutuoja dėl pasiimto būsto kredito, vartojimo kreditų, įvairių lizingo sutarčių. „Finansinė krizė daug kam pakenkė, žmonės pateko tarsi į užburtą ratą, vienus kreditus bandė dengti kitais. Ima kauptis skolos už komunalinius mokesčius, sužlunga individuali veikla ir patenkama į bėdą“, – komentavo teisėja.

    Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė sako, kad bankroto procedūra nėra maloni, tad asmenims patariama pasidomėti ir pasiūlyti tinkamą bankroto administratorių. Anot teisėjos, kartais, asmeniui ėmus konfliktuoti su administratoriumi, šiam nesugebant suderinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų, jį tenka ir pakeisti.

    skaityti